Meilė

Kybojo ir skraidė
Žemė apvali.
Ir vėjai ten švaistės –
Visi keturi.

Ir jaunas bernaitis
Žingsniavo liūdnai,
Mergelės ieškojo,
Kad būtų gerai.

Ieškojo jis meilės,
Klajojo ilgai,
Kai šauksmą mergelės
Išgirdo čionai.

Apsižvalgė…
Puodynė tik čia,
Aukso dangčiu
Stipriai uždengta.

Griebė puodynę
Rankomis stipriai,
Neatkelia dangčio -
Kas gi darai?

Mergelė ten slepias –
Ji Meilė vardu,
Jai noris į laisvę
Žiūrėti mišku.

Ji rauda puodynėj,
O ką bedaryt,
Jau keletą metų
Laisvės nematyt.

Pakilo būtybė
It milžino dydžio,
Pasiėmė puodynę
Ir dingo už mylių.

Iš paskos bernaitis
Puodynės atimt,
Neleis jis mergaitės
Niekam pasiimt.

Puodynė tik čiaukšt -
Milžinui iš rankų iškrito…
Balti dūmai
Greitai pakilo.

Staiga pasirodė
Graži mergina,
Gražiausiu vardu ji
Buvo šaukiama.

Jos vardas – tai Meilė.
Ji saugoja laimę,
Tik laisvėj ji gali
Žydėti.

Nuo šiol visada
Su bernaičio globa
Žemė bus ta viena -
Meilės planeta.

Agnė Eimontaitė, 11 metų, Šiauliai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>